Ekskursija į Herbariumą
Vilniaus universiteto herbariumas – praeities ir dabarties mokslo žinių lobynas ateičiai.
Herbariumas plačiąja prasme – mokslo institucija, kurioje kaupiamos, saugomos ir įvairiais metodais moksliškai tiriamos augalų ir grybų kolekcijos. Tai neišsenkantis neapdorotų duomenų šaltinis.
Herbariumo pavyzdžius daugiausia naudoja mokslininkai ir tyrėjai, analizuojantys augalų ir grybų identifikacijos, taksonomijos, nomenklatūros problemas. Be šios, jų klasikinės reikšmės augalų ir grybų taksonomijai, herbariumo pavyzdžiai yra labai svarbus duomenų šaltinis tiriant šių organizmų filogenetinius ryšius, analizuojant įvairius ekologijos ir fenologijos aspektus, retų rūšių populiacijų dinamiką, nustatant adventyvinių rūšių paplitimą, prioritetines teritorijas, skirtas augalų ir grybų apsaugai.
Herbariumas pačia siauriausia prasme – tinkamai sudžiovintų ir etiketuotų augalų kolekcija, t. y. specialiai surinktų ir sudžiovintų ar tirpaluose fiksuotų augalų rinkinys. Džiovinti augalų ir grybų pavyzdžiai arba jų dalys sudedami į specialius popierinius aplankus ar vokelius, pritvirtinama etiketė, kurioje nurodomas rūšies ar žemesnio rango taksono vardas, vietovė ir buveinės, kurioje pavyzdys buvo surinktas, tipas, gausumas, surinkimo data, rinkėjo ir taksoną identifikavusio asmens pavardė, vardas ir kiti duomenys.
Herbariumo pavyzdį gali sudaryti vienas visas augalas ar grybas, keli smulkūs augalai ar grybai arba vieno didelio augalo ar grybo dalys, iš kurių galima nustatyti jo tapatybę. Herbariumo pavyzdys – puiki mokslo komunikacijos priemonė, atspindinti mokslininko ieškojimų ir jo mokslo minčių raidos evoliuciją, turintis mokslinę, istorinę ir kultūrinę vertes.